Ir vėl apie pinigus ir laimę
Liepa 9, 2009
Skaitinėju tik vieną užsienietišką blogą apie pinigus (~65000 skaitytojų :), vienas įrašas užkliuvo. Jame ir vėl koks tai tyrimuks apie tai, ar pinigai gali atnešti kiek nors laimės.. ir pasirodo – gali :). Skaityti čia. Trumpos išvados va kokios:
Dr. Miller offered a brief analysis of the survey results, noting a handful of trends, including:
- For many, there is an overlap between expensive purchases and happiness.
- Many people — including myself — find that paying for experiences is more likely to bring happiness than buying physical Stuff.
- Many commenters emphasized the value of thrift in daily life so they could afford to spend on the things that mattered.
- Some people noted that the act of saving money for the future brings them happiness.
Liepa 9, 2009 at 18:13
cia gi daug pripilstyt galima, paimkime pvz žmogus laimingas kai gali nieko neveikti (miegoti kiek patinka, nedirbti ir pan). turėdamas keliolika milijonu galetu ilgus metus galetu nedirbti, ir buti laimingas :) nu cia tik kaip pavyzdys.
Liepa 9, 2009 at 23:30
Seniai įrodyta, kad ne piniguos laimė, o jų kieky…
Liepa 10, 2009 at 22:09
nemanau kad kiekį
žmogus yra laimingas kai jam tų pinigų užtenka
ir nebūtina jų turėsi labai daug
Liepa 11, 2009 at 01:34
Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad pinigų išvis nereikia. Reikia. Bet esu tikra, kad vidinė būsena nepriklauso nuo jų kiekio. Iš tiesų turėjau progą suprasti, kad žmogui reikia ne tiek jau daug… :) Nekalbu apie tokias sudėtingas situacijas, kai reikia į sveikatą investuoti, bet jei neištinka kažkokie nenumatyti dalykai, tai tikrai galima suktis bei gyventi pilnavertį gyvenimą ir su nedaug.
Liepa 11, 2009 at 07:22
Mano pozicija panasi i daugelio cia pasisakiusiu. Yra tam tikra riba, kuria perejus pinigai nebe taip svarbiai groja. Tarkim uzdirbi 1500 siais laikais ir uzdirbi 5000 ir tau pakelia alga 500. Kuriuo atveju labiau pasijaus? cia ir man buvo, kad sausi siu metu labai buvau pritrukes pinigu ir paskui kazkaip pradejau suktis, kad uzdirbau pakankamai daug ju, tai atejo kokia tai ramybe, tokia lyg butum poreiki patenkines (pvz. prisivalges, pasysiojes ;). ka tik atsibudes rasau, tai gal kiek miglokokai.
Liepa 11, 2009 at 17:45
Patiko žodis miglokokai:)Galutinai atsibudęs nebūtum tokio sugalvojęs. Parašyk kokių įrašų (ne tik komentarų) dar neatsibudęs.
Liepa 14, 2009 at 09:01
Vis tiek laimė pinigų kiekyje. Tik nereikia suprasti, kad „kiekis“ yra „daug“. Tiesiog. Man reikia vienokio „kiekio“, Timui — kitokio, kitiems — dar kitokio.
Liepa 14, 2009 at 20:12
ezerosala – bandysiu :)
sauliui – kazi. laime yra stipriai paslaptingesne nei tik pinigu kiekis. gali sedet sau pievoj, ziuret i drugeli ir but laimings ir kazi kiek jau tu pinigu tam reik :)
Liepa 22, 2009 at 21:10
Ir mane privertei dar syki susimastyti ties situ amzinu klausimu ;)..
Paprastesnis apibrezimas butu toks, kad “laimingas pinigu kiekis” yra tas, nuo kurio tu gali buti nepriklausomas nuo pinigu. Tai tiesiog arba sedeti ant maisu su milijonais arba buti daugiau pasitikinciu savo profesiniu idirbiu gyvenime ir nebijoti BET KADA (cia esme), pavyzdziui iseiti ar buti ismestam is darbo…
Giliau ziurint, vistiek mes visi norime visada pasiimti maximuma (nebutinai materialiai) is to ka darome (tik darome aisku skirtingus dalykus) – cia jau iskiepyta, kaip ir instinktas gaunasi ;)…
Apibendrinus tai man vaizdelis gaunasi, kad triusia triusia tie zmogeliai (ir as kartu), kaip tam skruzdelyne – stato stato, o paskui atslenka uraganas ir sugriauna milijonu triusa (tai butu kai as uzkliudau koja ta skruzdelyna). Arba dar geriau – susipyksta ir patys sugriauna ka buvo sukure. Is esmes taip ir turi buti, nes materialines vertybes yra tikrai suskaiciuojamos, ir noredamas statyti auksciau jau turi imti is apacios ;)…
Reziume. Visada stengiuosi suprasti tuos zmones, kurie del kokiu nors priezasciu sugeba perorientuoti savo vertybes is materialiniu i dvasines. Bet tai matyt ateina su tam tikra branda; tame tarpe ivairus sukretimai – jie turbut gali zaibiskai subrandinti individa. Daugumai turbut ir neiseina tos brandos pasiekti. As bijau, kad irgi numirsiu kovodamas del sotesnio kasnio ;)…
Bet, manau, nereikia gedytis i save lenktu nagu, nes nuo gimimo piena ciulpdami mes tik to ir trokstame ;).
Tik gerai, kai laikui begant, pajunti vis didesni poreiki investuoti i amzinasias vertybes ;)…
Tikiuosi nesupyks nei blogo savininkas nei skaitytojai, kad leidau cia sau issiplesti tais keliais sakinukais…
Liepa 22, 2009 at 22:19
nesupyks nesupyks :)