Dūšiai
Birželis 25, 2009
Čia tokią knygutę pabaigiau skaityt, angliškai vadinas “Chicken Soup for the Soul”. Parašysiu gal apie ją dar vėliau kiek, o dabar vieną iš istorijų tos knygutės papeistinu.
Jei turėčiau galimybę gyventi iš naujo
Interviu su pagyvenusiais ir nepagydomomis ligomis sergančiais žmonėmis liudija, kad jie dažnai gailisi ne to, ką padarė gyvenime, bet to, ko nepavyko gyvenime jiems padaryti.
Jei gyvenčiau dar vieną kartą, leisčiau sau padaryti daugiau klaidų.
Duočiau sau daugiau laisvės, būčiau lankstesnė.
Elgčiausi kvailiau.
Aš daug ko nepriimčiau taip rimtai.
Aš dažniau rizikuočiau.
Aš daugiau keliaučiau po pasaulį.
Aš dažniau ropščiausi į viršukalnes ir plaukiočiau po maištingas upes. Aš valgyčiau daugiau ledų.
Greičiausiai turėčiau daugiau tikrų sunkumų ir mažiau įsivaizduojamų.
Matote, aš esu iš tų žmonių, kurie yra įpratę gyventi ramų gyvenimą valanda po valandos, para po paros.
Žinoma, turėjau ir aš savo nepamirštamų akimirkų ir jei galėčiau gyventi dar
kartą, pas mane tų akimirkų būtų kur kas daugiau. Greičiausiai man nieko daugiau nereikia, tik tų akimirkų. Jei tik jos eitų viena paskui kitą, o ne kad reikėtų jas rankioti po vieną bėgant metams.
Aš priklausau tai žmonių grupei, kurie niekada namų nepalieka be termometro, termoso, lietpalčio ir parašiuto.
Jei turėčiau šansą viską pakartoti, į savo gyvenimo kelionę išvykčiau lengvesnė.
Jei gyvenčiau dar kartą, vaikščiočiau basa nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Aš dažniau lankyčiausi šokiuose.
Aš dažniau pramogaučiau karuselių parkuose.
Aš surinkčiau daugiau ramunėlių laukuose.
Nadin Steir (85 metai).
Birželis 25, 2009 at 14:35
Rimtas postas susimastymui. Smagu, kad kai kuriuos punktus vykdau visai nelbogai :)
Birželis 25, 2009 at 16:02
Viskas, kas čia parašyta, yra tiesa, bet: kai tai suvokti ir pradėti gyventi kitaip, reikia turėti didelį sukrėtimą arba išgyventi sunkią ligą.
Birželis 25, 2009 at 16:05
…arba paskaityti gerų patarimų Timo bloge
Birželis 25, 2009 at 16:18
Ei, čia juk kiekvienam skirtingai. Nepradėkit rinkti daugiau ramunėlių, nes jūs ne Nadin!
Va, ko norėčiau, tai mokėti mažiau graužtis dėl visko. Gyvenimas tikrai nėra toks rimtas, kaip dauguma jį įsivaizduojam.
Birželis 26, 2009 at 07:27
truputi asaros sirdi suspaude. kokiam dideliam kiekiui laiko nuodemingai leista tiesiog praeiti pro sali… tip top… tip top…
Birželis 26, 2009 at 12:17
sveikinu perkopus 200 premumeratorių slenkstį !! :)
Birželis 28, 2009 at 19:38
Suprasti lengva, bet pradeti taip gyventi… yra be galo sudetinga….
Birželis 28, 2009 at 23:08
;] sunku tai sunku, bet verta nors pabandyt
Birželis 30, 2009 at 14:46
Žinai, kai kokių garsenybių klausia “Dabar kai pažiūrite atgal į savo nugyventą gyvenimą ir Jums būtų galimybė pakeisti kąnors jame, ar keistumėte?” paprastai visi sako “Ne, nieko”, niekaip nesuprantu, o man atrodo keisčiau ir tą ir tą, to būčiau nedaręs, tą kaip tik daręs. Visi supranta kad tokios galimybės nėra, bet juk ne to klausia. Tai kaip čia yra?
Ir tai kaip ta bobutė pasakė juk gali pasakyt kas dieną sau kol yra dar laiko, ir daryt kitaip, ką esi sumanęs. Pvz. Būčiau išmokęs grot pianinu ar gitara, dainuočiau:)
Lapkritis 7, 2009 at 11:50
visko gyvenime neisbandysi, ir nreikia isbandyti:)
didelis dziaugsmas ir laime namie sedet:) netik lakstyt po laukus nezine kur ir nezine del ko ir kam:)
cia galioja taisykle, gerai ten kur musu nera:)
arba laime tai ko mes neturim:) o tai ka turim tai jau nebe:)